Nuo Martyno Cumfto iki Kęstučio ir Ingridos

Agnės kalba sakyta proprosenelio Martyno Cumfto statytoje Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčioje, Kęstučio Nastopkos ir Ingridos Korsakaitės mirties metinių proga.

Toliau skaityti „Nuo Martyno Cumfto iki Kęstučio ir Ingridos”

Helge Rinholmas – pažintys antikvariatuose

Šiandien yra diena kalbėti apie Helgę Rinholmą. Mano tėčio Kęstučio Nastopkos ir mamos Violetos bičiulį iš šaltojo karo laikų, geležinę uždangą atakavusį knygomis, žymėtomis flomasteriu ant priekinės nugarėlės – kad saugumas nesulaikytų ir nepavogtų Maskvos bibliotekoms. Būtent šiandien jį miniu todėl, kad laikau rankose lygiai prieš 54 metus rašytą laišką. NORVEGO, sėdinčio Indianoje, Bloomingtono universiteto bendrabučio kambaryje ir klausančio Dolskio plokštelės, kurią jam paskolino kažkokia lietuvė. „Ir ilgesys toks darosi!” (nusikelti laiško pdf’ą galima iš čia: helgerinholm-19710327.pdf, bet jei spausit ant kiekvieno puslapio nuotraukos, ji irgi išdidės. )

Kad Helgę iš užmaršties Vilniaus senamiestin ištraukė mano tėtis, savo pirmojo gimtadienio nebe šioj žemėj proga – rašiau prieš porą savaičių:

Toliau skaityti „Helge Rinholmas – pažintys antikvariatuose”

Mokytojo stalas

Vejuos iš paskos Mokytojo dieną – šįmet ir mūsų šeimoje, po tam tikros pauzės, atsirado mokyklinių pedagogų. Bet pradėsiu nuo tų, kurių kontūras sklaidosi praeities ūkuose.

Labiausiai ūkuose mano promočiutė Elena Cumftaitė Nastopkienė. Ta pati, kurios telefono numeris Biržuose buvo 83. Netikit, eikit į Maironio muziejų, kai aš buvau, dar buvo galima pavartyti 1930 m. Lietuvos telefono abonentų knygą:

Toliau skaityti „Mokytojo stalas”

Martyno Cumfto dovana Kęstučiui Nastopkai

Šiandien yra paskutinis mano atostogų antradienis, penktasis skaičiuojant nuo pirmojo, kai mirė mūsų su Kristina tėtis Kęstutis Nastopka. Pati ta diena apsivilkti žalią tėčio poezijos pavasario maikę – taip ją mėgo, kad į ankstesnes mano užuominas, kaip labai ji man patinkanti, atsakydavo – dar ne dabar – ir atsisukti veidu į jurginus, šitiek per šias penkias savaites minėtus:

Toliau skaityti „Martyno Cumfto dovana Kęstučiui Nastopkai”

I dalis: Kęstučio Nastopkos gyvenimo nuorodos

Keistas čia bus toks įrašas – surankiojau šiomis dienomis internetines nuorodas į tėčio Gyvenimo (1940-03-18 — 2024-07-23) ir Nemirties (nuo 2024-07-23 iki dabar) momentus. Šitam įraše bus nuorodos apie gyvenimą, sekančiame – apie nemirtį.

Toliau skaityti „I dalis: Kęstučio Nastopkos gyvenimo nuorodos”

Sukamikadzėjusio siurprizo anatomija

Siurprizus mamoms esat darę? Prie durų gimtadieniui iš orouosto planavę atsirasti? Turbūt kad. O nieko neradę, nes mama, šaltos žiemos neapsikentusi, siurprizo nesitikėjusi, dieną prieš ištrūko į šiltesnius kraštus? Siurprizo fronte belieka labai netobulai fotkint Basanavičiaus turgelį ir siųsti su prierašu: su gimtadieniu. daugiau gėlių – mažiau sniego.

Nu bet nėr taip, kad alternatyvus planas neišsirutuliotų. Prisimeni, kad tėtis gi tai vietoj, ir gimtadienis jubiliejinis koronos prieš du metus nublukintas, keli kelionstulpiai tik iš ambicingo plano liko. Į tą pačią upę nebebrisi, tai klausi Vilniaus matricon jau nuo rudens pargrįžusio vaiko, kokia vieta keturis dvidešimtmečius su kaupu skaičiuojančiam seneliui galėtų suteikti džiaugsmo. Vaikas gal dėl to, kad veganėjantis, gal todėl, kad naudingų vasarinių pažinčių primezgusi, šauna va tokį:

Toliau skaityti „Sukamikadzėjusio siurprizo anatomija”

Pirmi kartai -tikrosios meilės išbandymui

Ateina gi laikas, kai tų pirmų kartų jau kaip ir nebesitiki. Bet šiandien kai driokstelėjo – ištisi du . Kaip mano amžiui – tai tiesiog avalanšas.

Prasidėjo viskas šiandien 5:20 ryto, kai Vilniaus stoties rajone praradau epaspirtukinę nekaltybę. Nu kaip FB draugams nepasigirsi:

Toliau skaityti „Pirmi kartai -tikrosios meilės išbandymui”

Kęstučio Nastopkos kelionstulpiai 1940-03-18 — 2024-07-23

2020 m. kovo mėnesį rašiau taip:

Nėra tas FB toks jau visažinis: paskelbė, kad atšauktas vakar Mažvydo Bibliotekoje planuotas renginys, kuriame turėjo būti kalbinamas Kęstutis NASTOPKA – naujos knygos išleidimo proga. O renginys įvyko. Auditorija, tiesa, koregavosi iš žiūrovinės į klausytojų, užtat vartot galit po gabaliuką, kad norit su popkornais ar kokiais tauriais semiotiniais gėrimais – keturiskartdvidešimtmetis, kaip ne kaip. Išgirsit, kaip Kęstutis deklamuoja poeziją (daug kur ir ne vien lietuviškai), džiaugias erotiniu santykiu su tekstu ir tuo, kad yra sūrusis pasaulio dėmuo (12′), suteikia Valdui Braziūnui ankstyvojo teroristo rangą (31′) , ilgesingai analizuoja Juškaitį (36′) ir Aputį (33′), atskleidžia dailininkų poezijos antologijos rengimo peripetijas (47′), pasakoja – man žiauriai įdomią ir negirdėtą – Konstantino Snarskio istoriją (1.01′), na ir, žinoma, daug apie Greimą – ir nedaug apie Miltinį (1.10).

Toliau skaityti „Kęstučio Nastopkos kelionstulpiai 1940-03-18 — 2024-07-23”