Lietuvos Laisvės Kovos Architektas Vitkus – Kazimieraitis

Pulkininkas Juozas Vitkus (slapyvardis Kazimieraitis) (1901.12.10 – 1946. 07.02) – vienas svarbiausių kovojančios Lietuvos vadovų, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Laisvės kovos karžygys. 1944 metais pasirinkęs ne pasitraukimą, o kovą už̌ Lietuvos laisvę.

PASIPRIEŠINIMO STRUKTŪROS KŪRĖJAS. Būdamas aukščiausio rango karininkas Lietuvos rezistencijoje, Juozas Vitkus atliko ypatingą vaidmenį. Atvykęs į Dainavos kraštą, iš spontaniškų grupuočių Pietų̨ Lietuvoje sukūrė pasipriešinimo sovietų terorui struktūrą, taip dėdamas pamatus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vienijimuisi. 1946 m. tapęs Pietų Lietuvos partizanų srities vadu dėjo pastangas susisiekti su kitais Lietuvoje veikiančiais partizanų štabais ir sudaryti Lietuvos partizanų vyriausiąjį štabą .

PARTIZANŲ KONSTITUCIJOS AUTORIUS. Juozas Vitkus parengė pagrindinius partizaninės kovos dokumentus remdamasis Lietuvos kariuomenės statutais ir principais; 1946 m. balandžio 22 d. paskelbė pirmąją Lietuvos partizanų vadų politinę deklaraciją, kurioje išdėstyti svarbiausi Lietuvos valstybingumo atkūrimo principai vėliau buvo pakartoti 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijoje, vadinamojoje „partizanų konstitucijoje“. 

J. Vitkaus asmuo ir pastangos demonstruoja valstybės tęstinumą – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis tęsė nepriklausomos Lietuvos kariuomenės veiklą okupacijos sąlygomis.


KARO MOKSLAI BRIUSELYJE

1929 -1934 Juozas Vitkus studijavo Briuselio Karališkojoje karo mokykloje, 929-1934 90 AG laida. Studentai užsieniečiai formaliai nebūdavo reitinguojami pagal pažangumą, bet surinkęs 15,3703 balo, Juozas Vitkus savo laidoje būtų buvęs trečiuoju.

Juozas Vitkus (sėdi per vidurį) Belgijos Karo Akademijos bendramokslių kompanijoje.


ESKADRILĖ

Mokydamasis Briuselyje Juozas Vitkus neretai dalyvaudavo oficialiuose renginiuose. 1934 m. birželio 29 d. Le soir numeryje aprašoma, kaip Briuselio Evere-Haren aerodrome aukšto Belgijos pareigūnai ir Lietuvos atstovai pasitiko ANBO IV lėktuvų eskadrilę – jos pergalingame promociniame skyriuje per Vakarų Europos sostines. Kartu su lakūnais (Antanu Gustaičiu, Romu Marcinkumi ir kt.) ir Lietuvos ambasados darbuotojais kapitonas Vitkus padėjo gėlių vainiką prie nežinomo kareivio kapo.


ŠEIMA

1927 m. Juozas Vitkus vedė pradinių klasių mokytoją Genovaitę Grybauskaitę. Pradėjęs studijuoti Briuselyje čia parsivežė ir žmoną su sūnumi Vytautu (g.1930). Sūnus Rimgaudas (g 1933) gimė jau Briuselyje, krikštytas Skaerbeko Šv.Alberto bažnyčioje.

Rimgaudo Vitkaus krikšto liudijimas, rastas Šv.Alberto bažnyčios archyvuose.
RMA kursantai Vincas Žilius ir Juozas Vitkus su šeimomis Belgijoje

Grįžus į Lietuvą šeima didėjo toliau – 1934 m. gimė Algimantas, 1937 m. dvyniai Jūratė ir Kastytis. Jaunėlis Liudas gimė 1944 m., Juozui Vitkui jau traukiantis iš viešojo gyvenimo.

Vitkų šeima Lietuvoje. Trūksta vyriausio sūnaus Vytauto ir dar negimęs jaunėlis Liudas.

Genovaitė liko viena Kaune su visu šešetuku. Jai padėjo mama Brigita, kai kurie vyresni vaikai laikinai prisiglausdavo pas pažįstamus. Praėjus porai metų po Kazimieraičio žūties Genovaitė su penkiais vaikais buvo ištremta į Sibirą, į Lietuvą šeima grįžo 1956-59 metais.

Prieš žūtį savo gyvenimą ir nelengvus pasirinkimus Kazimieraitis apibūdino taip:

Mano gyvenimas taip suskirstytas: maldos brangiausiajai šeimynėlei, kad Jus Dievas išlaikytų, globotų ir vestų didesnei Dievo garbei ir kad greičiau sugrįžtų į pasaulį tiesa ir teisingumas; mano darbai Lietuvai Tėvynei, mažinant neteisybes, skriaudas, guodžiant nusiminusius ir vilties nustojusius, o mano vargai bei nepritekliai, patirtas šaltis, nuovargis, darganos, ir gilūs širdies skausmai, išgyvenimai – už skaistykloje kenčiančias sielas.


VADO ŽŪTIS

1946 m. nužudyto Juozo Vitkaus švarko kišenėje stribai rado užrašų knygelę su prancūziškais įrašais – šis karo mokslų Briuselyje aidas leido stribams suprasti, kad nukovė ne eilinį pasipriešinimo dalyvį. Kazimieraičio kūno atpažinimui iš Vilniaus buvo atvežtas neseniai suimtas ,,Laisvės varpo“ redaktorius Jonas Ivavičius, po to kūnas buvo pakartotinai užkastas ir palaikų buvimo vieta nebuvo žinoma iki pat 2022 m. rudens (Apie Kazimieraičio palaikų atradimą). Apie Kazimieraičio žūtį buvo informuoti įtakingiausi Sovietų Sąjungos veikėjai – Molotovas, Berija, Ždanovas ir pats Stalinas.

PAGARBOS ŽENKLAI: Partizanai netruko pagerbti žuvusio vado atminimą. 1947 m. Dainavos apygardos partizanų vadų nutarimu Merkio partizanų rinktinė buvo pavadinta Kazimieraičio vardu. Vieninteliame aukščiausiame partizanų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo sprendimu už ypatingus nuopelnus Juozui Vitkui-Kazimieraičiui po mirties suteiktas aukščiausias kovinis žymuo – Laisvės kovotojo karžygio vardas, jis apdovanotas aukščiausiu partizaniniu apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovų kryžiumi (su kardais).  1997 m. lapkričio 20 d. LR Prezidento dekretu Juozas Vitkus-Kazimieraitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu,  jo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas.

Kazimieraičiui žuvus, sąjūdis neteko vieno iš aukščiausiųjų savo vadų, be galo atsidavusio savo Tėvynei. Aš kaip pavyzdį kėliau Kazimieraičio asmenybę: žmogų, kuris visas savo dvasines ir fizines jėgas paskyrė Lietuvos išlaisvinimo kovai; karininką, kuris iki paskutinio atodūsio tęsėjo duotąją priesaiką; kovotoją, kuris pelnytai buvo ir yra laikomas partizanų idealu. Jis įgijo meilę ir pagarbą visų partizanų ir jų vadų, turėjo didžiulę įtaką dėl to, kad buvo išsižadėjęs asmeniškos gerovės, be galo pasišventęs sąjūdžio reikalams, nepaprastai darbštus, teisingas, kantrus, blaivus ir labai religingas žmogus… A.Ramanauskas-Vanagas


ŠALTINIAI

Viena mintis apie „Lietuvos Laisvės Kovos Architektas Vitkus – Kazimieraitis“

Leave a Reply

Discover more from Namop2

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading