Nesužiūrėjau, praleidau progą – prieš savaitę suėjo lygiai 88 metai nuo to laiko, kai mano senelis Valentinas Nastopka Sedoje parašė prašymą šoferio teisėms gauti, nurodydamas priežastį, kam jam to reikia: kad galėtų savo reikalams naudotis sportiniu dviviečiu automobiliu. Gal dar neįtarė, kad po metų atšvęs vestuves su Marija Žalyte ir dviese ilgai nesivažinės.
Toliau skaityti „Valentino Nastopkos dvivietis sportinis automobilis ir Renatos avarija”Autorius: agne ma
Mano salotos kosmose ir kiti dang(uol)iški nuotykiai – 1985/6 metais
„Žiūrėk, čia apie mane!” – sakiau kažkam apstulbusiam, kai prieš keletą metų Vilniuje pasirodė tokios JCDecaux reklamos. Nes nu iš tikro, labai esmingai esu prisidėjusi prie konkretaus augalų daiginimo kosmose projekto.
Toliau skaityti „Mano salotos kosmose ir kiti dang(uol)iški nuotykiai – 1985/6 metais”Kazimieraitis ir Klaso pelenai
Taišku, kad atsitiktinumas yra dievo būdas išlikti inkognito. (Čia toks evoliucionavęs Anatolio Franso pasakymas, kurio į jokią kalbą adekvačiai negaliu išversti: Le hasard est le pseudonyme de Dieu, quand il ne veut pas signer – tipo, kai Dievas nenori už kažką prisiimt autorystės, tai apsimeta, kad čia atsitiktinumas).
Kai pradėjau rengti pulk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo žygį Briuselyje, mane vis lydėjo Tilio Ulenšpygelio frazė: “Klaso pelenai beldžiasi man į širdį.“
Toliau skaityti „Kazimieraitis ir Klaso pelenai”Taišku, kad atsitiktinumas yra dievo būdas išlikti inkognito. (Čia toks evoliucionavęs Anatolio Franso pasakymas, kurio į jokią kalbą adekvačiai negaliu išversti: Le hasard est le pseudonyme de Dieu, quand il ne veut pas signer – tipo, kai Dievas nenori už kažką prisiimt autorystės, tai apsimeta, kad čia atsitiktinumas).
Kai pradėjau rengti pulk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo žygį Briuselyje, mane vis lydėjo Tilio Ulenšpygelio frazė: “Klaso pelenai beldžiasi man į širdį.“
Toliau skaityti „Kazimieraitis ir Klaso pelenai”Nespėjęs tapti vyriausiuoju Kovojančios Lietuvos vadu
Kodėl apie Kazimieraitį kalbame rečiau nei apie kitus partizanų vadus – tokia mintis gręžė man smegenis ruošiant žygį Kazimieraičio pėdsakais Briuselyje. Padrikokų žinių apie pulkininką Juozą Vitkų – Kazimieraitį užmaitinta intuicija man sakė – todėl, kad nelemtai per anksti žuvo.
Toliau skaityti „Nespėjęs tapti vyriausiuoju Kovojančios Lietuvos vadu”Lietuvos Laisvės Kovos Architektas Vitkus – Kazimieraitis
Pulkininkas Juozas Vitkus (slapyvardis Kazimieraitis) (1901.12.10 – 1946. 07.02) – vienas svarbiausių kovojančios Lietuvos vadovų, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Laisvės kovos karžygys. 1944 metais pasirinkęs ne pasitraukimą, o kovą už̌ Lietuvos laisvę.
Toliau skaityti „Lietuvos Laisvės Kovos Architektas Vitkus – Kazimieraitis”Žygis Kazimieraičio pėdsakais Briuselyje
Bronius Marčiukonis – pamirštasis Kazimieraičio bendražygis
Bronius Marčiukonis-Stumbras 1916-1949, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio dešinioji ranka Kabelių girininkijoje.
‘Bet jie gi buvo dviese! Visur visada eidavo kartu’ – sakė profesorius Jonas Grigas Kabelių Užuraistėje, kalbinamas apie Kazimieraičio laikus girinkijoje.
Toliau skaityti „Bronius Marčiukonis – pamirštasis Kazimieraičio bendražygis”Žmonės pasakojo, kad Bronius visur vaikščiodavo dviese su Vitkumi. Sako, kai bažnyčion įžengdavo du tiesūs vyrai geros medžiagos kostiumais, visi atsisukdavo pažiūrėti. Prof Grigo AA sesuo Rožė pasakojo, kad Bronius buvęs dar pamaldesnis už Vitkų. Nors pati buvo paauglė, bet svajojo, kad va tokį pamaldų vyrą gavus…
Kęstutis ir Irena. ALF* kiss.
Apie Giedrės Žickytės filmą „Irena” mano burbule pasisako visi, kiekvienas iš savo kampo. Maniškis būtų toks:
kai salėj jau užsidega šviesos ir žmonės pamažu graibosi paltų, nes, atrodo, jau stojo pabaigos titrų laikas – staiga ekrane pamatau savo tėtį. Tiksliau jo hologramą, nes jį patį užstoja operatorius. Kęstučio Nastopkos holograma šypsosi Irenos Veisaitės hologramai
