Apie Giedrės Žickytės filmą „Irena” mano burbule pasisako visi, kiekvienas iš savo kampo. Maniškis būtų toks:
kai salėj jau užsidega šviesos ir žmonės pamažu graibosi paltų, nes, atrodo, jau stojo pabaigos titrų laikas – staiga ekrane pamatau savo tėtį. Tiksliau jo hologramą, nes jį patį užstoja operatorius. Kęstučio Nastopkos holograma šypsosi Irenos Veisaitės hologramai
Liktum kaip medų per stiklinę palaižius, bet Diana atsiunčia nuorodą į nuotraukų albumą iš filme rodomo renginio, ir ten matyt, kad tėčiui smagi ta holograminė – ar kokia ten technika – išmonė.
Tada valaisi gmailą ir randi tėčio mirktelėjimą iš 2014 -ųjų. Siunčia pokalbio- su Irena pdf’ą ir kviečia nenusivilti.
Bernardinuose pokalbis tikrai buvo spausdintas, bet per tiek laiko likusi tik nuoroda, teksto – nebe. EDIT: kažkaip per kitur radau tekstą ir pačiuose Bernardinuose: https://www.bernardinai.lt/2014-07-31-apie-lietuva-ir-pasauli-kalbasi-irena-veisaite-ir-kestutis-nastopka/
O pokalbis tikrai nenuviliantis. Todėl tą pdf’ą įkraunu čia.
O sykis filmo angliškas pavadinimas yra apie bučinį, tai tegul nepasirodys frivoliška ši Irenos ir Kęstučio fotografija – buvo tikrai geri bičiuliai.
*ALF = Atviros Lietuvos Fondas, kuriame Kęstutis ir Irena ilgai kartu darbavosi. Irena – kaip pirmininkė, Kęstutis – kaip Valdybos narys.
Trūksta man judviejų abiejų.
Susiję įrašai:
AČIŪ. Brangu. Ramaus Ilgių meto.
Aldona