Kazimieraitis ir Klaso pelenai

Taišku, kad atsitiktinumas yra dievo būdas išlikti inkognito. (Čia toks evoliucionavęs Anatolio Franso pasakymas, kurio į jokią kalbą adekvačiai negaliu išversti: Le hasard est le pseudonyme de Dieu, quand il ne veut pas signer  – tipo, kai Dievas nenori už kažką prisiimt autorystės, tai apsimeta, kad čia atsitiktinumas).

Kai pradėjau rengti pulk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo žygį Briuselyje, mane vis lydėjo Tilio Ulenšpygelio frazė:   “Klaso pelenai beldžiasi man į širdį.“

Toliau skaityti „Kazimieraitis ir Klaso pelenai”

Taišku, kad atsitiktinumas yra dievo būdas išlikti inkognito. (Čia toks evoliucionavęs Anatolio Franso pasakymas, kurio į jokią kalbą adekvačiai negaliu išversti: Le hasard est le pseudonyme de Dieu, quand il ne veut pas signer  – tipo, kai Dievas nenori už kažką prisiimt autorystės, tai apsimeta, kad čia atsitiktinumas).

Kai pradėjau rengti pulk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo žygį Briuselyje, mane vis lydėjo Tilio Ulenšpygelio frazė:   “Klaso pelenai beldžiasi man į širdį.“

Toliau skaityti „Kazimieraitis ir Klaso pelenai”

Lietuvos Laisvės Kovos Architektas Vitkus – Kazimieraitis

Pulkininkas Juozas Vitkus (slapyvardis Kazimieraitis) (1901.12.10 – 1946. 07.02) – vienas svarbiausių kovojančios Lietuvos vadovų, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Laisvės kovos karžygys. 1944 metais pasirinkęs ne pasitraukimą, o kovą už̌ Lietuvos laisvę.

Toliau skaityti „Lietuvos Laisvės Kovos Architektas Vitkus – Kazimieraitis”

Bronius Marčiukonis – pamirštasis Kazimieraičio bendražygis

Bronius Marčiukonis-Stumbras 1916-1949, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio dešinioji ranka Kabelių girininkijoje.

‘Bet jie gi buvo dviese! Visur visada eidavo kartu’ – sakė profesorius Jonas Grigas Kabelių Užuraistėje, kalbinamas apie Kazimieraičio laikus girinkijoje.

Žmonės pasakojo, kad Bronius visur vaikščiodavo dviese su Vitkumi. Sako, kai bažnyčion įžengdavo du tiesūs vyrai geros medžiagos kostiumais, visi atsisukdavo pažiūrėti. Prof Grigo AA sesuo Rožė pasakojo, kad Bronius buvęs dar pamaldesnis už Vitkų. Nors pati buvo paauglė, bet svajojo, kad va tokį pamaldų vyrą gavus…

Toliau skaityti „Bronius Marčiukonis – pamirštasis Kazimieraičio bendražygis”

Subombarduotas Lvivas laukia paukščių Kabeliuose

Tą akciją, kur Andrius Mamontovas ir kiti aukcione pardavinėjo inkilus, pagamintus iš Lvivo rajone subombarduotų namų liekanų – kas nors beprisimenat? Delfi archyvuose dar galima rasti (2023 – birželio 27 d. )

Toliau skaityti „Subombarduotas Lvivas laukia paukščių Kabeliuose”

Lietuvos Karžygio lenkiškas detektyvas

Pasakykit, prašau, kad nesu paskutinė savajame burbule sužinojusi, kad Karžygis – tai ne tik Maironio eilėraščių lyrinis herojus, bet ir aukščiausias Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio įsteigtas apdovanojimas.

Lietuvos partizanų vadų turėjom aštuonetą, o Karžygių – tik septynis*. Iš tų septynių daugiau žinojau apie du: šią vasarą daug galvojau ir netgi rašiau apie J. Lukšą-Daumantą, o nepriklausomai nuo sezono savo Dzūkijos nac.parke nuolat randam progų prisiminti J.Vitkų-Kazimieraitį. Per šias Vėlines atėjo metas uždegti žvakutę dar vienam Karžygiui: Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui. Teko planuot dienos žygį į Lenkiją.

Apie pianinu ypač Šubertą mėgdavusį skambinti knygių, reikalui esant nuginklavusį priešlėktuvinės apsaugos sandėlio sargybą, dukart su užduotim kirtusį sieną į Vakarus ir sugrįžusį tęsti darbų ten, kur buvo labiau reikalingas – jei norėsit, susirasite informacijos patys. Aš tik nuotrauką įmesiu – kokia kitokia būtų šiandienos Lietuva, jei tokie vyrai nebūtų kritę miškuose ketvirton dešimtin neįkopę ir nieko po savęs nepalikę:

Toliau skaityti „Lietuvos Karžygio lenkiškas detektyvas”

Juozo Lukšos Daumanto vestuvių Lokis

Prospero Merime Lokis kaip vestuvių dovana yra labai ypatinga (ypač jei nesi semiotikas ar Lukaszo Twarkowskio talento gerbėjas, bet jais tuomet dar nė nekvepėjo). Gauti Prospero Merime Lokį prancūziškai, išleistą Vokietijoje su Jonyno iliustracijomis nebeatsekamu tiražu – turi būti būsimas didvyriškiausias Lietuvos Žvalgas – Juozas Lukša Daumantas Skrajūnas irba jo šviesą iki dabar – daugiau nei septyniasdešimt metų sauganti mylimoji Nijolė Bražėnaitė. EDIT: Dr. NIJOLĖ BRAŽĖNAITĖ-LUKŠIENĖ-PARONETTO mirė 2023 m. spalio 30 d., sulaukusi 100 metų.

Toliau skaityti „Juozo Lukšos Daumanto vestuvių Lokis”

Regimybės frontonas

Nuotraukoje – Vykintas Vaitkevičius, žygkelių vedlys, didžiojo ornamento medžiotojas.

Kad vasario 16 turi būti vėliavinga, tą kažkaip per gyvenimą būni pajutus, bet kad būtent šiais metais būtent tą dieną turi būti su Vykintu Minaičiuose – tai čia kažkokia miškobroliška apvaizda suveikė, prirodydama man iki tol negirdėtą Vykintą su nuoširdžiai entuziastinga Partizanų Lietuva  ir jos bendruomene.

Toliau skaityti „Regimybės frontonas”