Kam tau, Mindaugai, tos Maljorkos: turi tris – geriau keturias – gegužio dienas – skrisk į Vilnių. Ten tave pasitiks +28 karštis:
Ir skvarbus Gyvenimo stebėtojo žvilgsnis: Toliau skaityti „Karščio nutvoksti.”
Kategorija: Lietuvoj
505 dienos po Tomo Dobrovolskio nužudymo liberalų frakcijoj
PUBLIKACIJOS apie Tomą, jo nužudymą ir jo bylos eigą – šio įrašo apačioje. Sąrašas nuolat atnaujinamas. Deja, dauguma senų nuorodų nebeveikia, teks tenkintis aprašais ir prisiminimais.
EDIT 3: Tomo Dobrovolskio nužudymo bylos paskutinis akordas – nuteistųjų skundai atmesti. Ilsėkis, Tomai, ramybėje. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/kompozitoriaus-t-dobrovolskio-nuzudymo-byloje-paskutinis-akordas-nuteistuju-skundai-atmesti-59-1114686
EDIT 2: 2016-10-21 įvyko pirmasis teismo posėdis Reziumė: Gera žinia Nr.1) Tomo byla toliau lieka teisme (o ne grąžinama pokurorui, kaip savo skunde reikalavo nužudymu įtariamas skinheadas pinokis S.jankauskas, per metus ir 10 mėn., kol Tomas guli po žeme, spėjęs tapti diplomuotu teisininku ir prisiteisti iš valstybės 600 eur už nekvepiančią užkardymo įstaigos patalynę; Gera žinia Nr.2) Trys itariamieji nužudymu, visi žinantys, kas mirtino dūrio skėčiu autorius, pradėjo nebesutarti dėl versijos – daugiau šansų, kad bus įvardintas tikrasis žudikas, o ne susitartasis. Bloga žinia Nr. 1) Byla pasibaigs negreitai. Ir Tomo mamos ir Akvilės laukia daug nervų ir emocinių kančių. Ir piniginė kompensacija labai horizonte – o išlaidos šiandien. Bloga žinia Nr.2) nebegali pasitikėti teismų sistema, kai jon šviežiai įsiliejo ciniškas įtariamasis nužudymu, su kriminalinio chuliganizmo trackrecordu, žr. video žemiau.
O dabar – senasis, gegužinis tekstas, kai ant Vilniaus liberalų buvau žiauriai pikta.
Vakar Vilniaus Tarybos liberalų frakcijos balsais buvo atnaujinta licencija prekiauti alkoholiu iki 4 valandos ryto naujiesiems savininkams Psichbario, prie kurio skėčiu į akį buvo nužudytas mano klasiokas Tomas Dobrovolskis. Vienas šviesiausių, taikiausių, kūrybingiausių mano kartos vilniečių dar spėjęs tos šviesos padalint ir Klaipėdoj. Toliau skaityti „505 dienos po Tomo Dobrovolskio nužudymo liberalų frakcijoj”
Plikledis
Čia ne baltas triušis iš Alisos stebuklų šalyje, čia Šarūno Saukos „Plikledis”. Nežiūrint formatų kataliojime pasimetusios iliustracijos kokybės, jis puikiai reziumuoja man iš dangaus nukritusį sausio savaitgalį Vilniuje. Dvi dienos ir: Mamonovas – check, pusryčiai Town (pirmąkart) – check, Uberis (pirmąkart) – check, 1975 m. Linkolnas su vairuotoja (pirmąkart) – check, Sauka NDG – check, Pinavija su Napoleonu (must) – check, Theaomai su Karamazovais (pirmąkart) ir House of Puglu (pirmąkart) – check, check, pusryčiai Stebukluose 8 val.ryto (must) – check, būti šaukiamai orouoste per garsiakalbį – check.
Vienintelis, ko jaučiuosi nepadariusi – ir vėl nepažiūrėjau Gabrielės Urbonaitės Plaukikės Vilniaus oro uosto kino salėje. Ttikiuosi, trumpametražius lietuviškus filmus ten rodys ir rodys, kada nors specialiai anksčiau atvažiuosiu.
Nostalgiškas savaitgalis
1. Kai atskrendi trumpam savaitgaliui konkrečiai į klasės susitikimą, teisinga yra pabusti su tokiu vaizdu pro langą:
Kam reikia, tas žino, kam ačiū už galimybę nenakvoti gimtam mieste po tiltu, nepaisant to, kad susipykau su mama ir ji išvažiavo nepalikusi raktų – sakau gi, nostalgiškas savaitgalis, paauglystės emocijų ežeras. Toliau skaityti „Nostalgiškas savaitgalis”
Pasakų miestas veža
Kontekstas: per dvi savaites keturi Klasioko prarasti telefonai. Geografija: Briuselis-Odesa-Pasakųmiestas. Emocija: pirmojo šiek tiek gaila, likusių trijų nelabai, maniau, čia taip Apvaizda nori apvalyti namų stalčius nuo antikinių telefonų su ne mikro usb pakrovėjais.
Bet paskutinė atostogų diena prasidėjo štai tokia žinute: Toliau skaityti „Pasakų miestas veža”
Rinkimų priedainiai
Kad jau sušoko CMO su škiperiais karatistais mano pizdabolą lazdavoti, tai turiu ir aš pasisakyti. Nes nėr kito būdo susitarti su nuosavu mamiško teisingumo jausmu: išklausom visas puses ir, vaikai, gyvenam draugiškai. Kad užpakalius kitaip/neteisingai manantiems išspardyti veiksmingiau ir duotojoj gyvenimo dinamikoj vis dažniau teisinga – tai tegul iš ko kito sužino, yra, dar ačiū Dievui, tas, kurio niekas neskaito ir pan.
Nesu kokia pirštu ar actu penėta ir žinau, kad paskutinis dalykas, ką reikia daryti mydijose, tai reaguoti į nekorektiškus oponentų pasisakymus, net jei jie yra faktinės klaidos – bet kokie ten jie man oponentai, mano G+ sekamieji, neįpareigojančio papizdielinimo (ne, ne kiekvienam paragrafe bus šios šaknies žodžių) bendrininkai, malonūs netgi sakyčiau absoliučioj daugumoj atvejų. Tai Mariaus istoriją praleisiu, juolab į jos minėjimą škiperiškoj punkonomikoj buvo teisingai sureaguota (chapeau, Aurelijau):
Kaip aš suprantu (o visi gi čia dėstome tą, ką ir kaip suprantame, tai tie žodžiai kaip ir nereikalingi, bet mama aš, skrupulingumas ir geros manieros) – Mykolo planas rinkimams buvo Ingrida. Tai dabar lengva čia visiems sakyti, kad Ingrida tai jau visų mūsų defaultinis planas, ir arkliui aišku, kad būtų geriausia, nereikia nė tų apklausų, kur rodė, kad vienintelė fantaZuoką nuneštų – bet idėja „Ingridą į merus” buvo Mykolo (kaip pvz. ir Lt loves PL) , ir jis ją išsuko iki galo: įkalbėjo Ingridą, buvo gi sutikusi.
Priedainis A: 1 punktas kodėl aš už Mykolą: todėl, kad jis turi idėjų. Idėjos tokios kartais atrodo iš lempos ir nerealios, bet čia vieta 2 punktui kodėl aš už Mykolą: todėl, kad jis savo idėjas efektyviai stumia: stumia, pvz. kalbėdamasis (pizdabolas gi) su žmonėmis protingais, ir 3 punktas kodėl aš už Mykolą: kalbėdamasis KLAUSO, ir, jei reikia, idėja modifikuoja. Galiausiai išlempinė idėja tampa normaliu, ar net geru planu.
Ingrida buvo sutikusi ir persigalvojo – kam nebūna. Planas pakibo, planuotojui ir sako: dirbk ir baiki. Nu ir stoja Mykolas į trasą, kad užbaigtų, ką pradėjęs, kas, kad scenarijus pasisuko. Trasoj pasirodė normaliai – kas ten tikėjo, kad praimariai a) taip baigsis, b) bus tokia raketa nešėja TS kandidatui? Ir varo toliau. Be struktūrinio palaikymo ir su šaudymu į nugarą – ne todėl, kad durnas ir to nepramatė, bet todėl, kad padorus (dirbk ir baiki), lojalus ir ambicingas (Profesorius ir Fizikas viešai jį palaiko – spurtuoja žmogus, kad pateisintų pasitikėjimą. Praimariuose suveikė labai.)
Priedainis B: 4 punktas kodėl aš už Mykolą: todėl, kad padorus (dirbk ir baiki), 5 punktas kodėl aš už Mykolą: todėl, kad lojalus ir ambicingas.
Programos čia dabar nenagrinėsiu, nieks iš manęs ir nesitikit gi, paskaitai http://majauskas2015.lt/m-majauskas-tikrieji-vilniaus-prioritetai-atsakymas-a-zuoku/ ir nėr su kuo nesutikti. Bet ne dėl jos skrendu balsuot už Mykolą, o todėl, kad matau nepilką vyrą (kas ten Remigijui sakė, kad skaidrumas yra ne spalva, o pilkuma, Vilniaus rinkėjui gi reikia spalvų), jauną žmogų (Redaktorius laukia nesulaukia, kada mes išmirsim, ar bent liausimės save jaunais vadinti), kuris turi kitų pasirinkimų (just believe me), bet renkasi eiti politikon: reiškia viešumon, reiškia lauk iš komforto zonos sau ir artimiesiems, reiškia augintis skūrą, reiškia ant smūgio subręsti ir išeiti iš pizdaboliškos valiūkystės. Ir dar beveik vardan kažko – vardan nuotykio, aišku, bet taip pat vardan noro pakeisti, kas jam (nu ir man, o turbūt ir jums) atrodo keistina. Ir daro tai ne kaip nors antisisteminiai isteriškai, o pasistengdamas įsipaišyti į normalios partinės demokratijos rėmus. Pasirinko partiją, ir dirba, kad Profesoriaus ir Fiziko partijoje būtų daugiau jaunesnių, naujesnių ir pažangesnių = kad stiprėtų ji.
Priedainis C: 6 punktas kodėl aš už Mykolą: todėl, kad turi spalvų, 7 punktas kodėl aš už Mykolą: todėl, kad yra jaunas vyras, iš daugelio komfortiškesnių pasirinkimų pasirinkęs politiką. 8 punktas kodėl aš už Mykolą: todėl, kad palaikydama jį palaikau man priimtiną TS sparną.
Ir pabaigai 9 punktas, kodėl aš palaikau Mykolą: nes noriu, kad Lt politinėj padangėj būtų vienu politiku, dėl kurio negėda, daugiau. Nu kiek gi gali Remigijus vienišas toj kategorijoj blaškytis.
Kibirėlis Betzatai
Ne feisbukinė aš. Ten turiu tik nereguliarius santykius ir tik su keletu buvusių klasiokų, studijų laikų (ta prasme metų, ne like’ų) bendramoksliais ir vis naujai atrandamais giminaičiais.
Ir nesąmoningose akcijose beveik nedalyvauju – tingiu, nebe tas amžius, norisi visko patogiai ir nieko viešai. Užtat kai viešai netinginti, šviežiai ištekėjusi ir kitaip smagi dukterėčia patagino mane ice bucket challeng‘e – svarsčiau tokius at(si)sakymo būdus: 1) apsimesti, kad ne ryšio zonoje ir be smartfono, 2) sakyti, kad kokia tai labai liberališka akcija (mačiau tik Guogą ir Šimašių besilaistančius, o ir dukterėčia iš to sparno) – mano gi amžiuj Steponavičiaus darželio, klasės ir studijų draugams artimesnės ima darytis Tatos įžvalgos, 3) apsimesti, kad įsižeidžiau užtaginta kaip „teta”, savo mergautinės pavardės ir nenurodytų gimimo metų accounte; 4) priminti dukterėčiai, kad praeitą savaitgalį dairėmės į bruknių ir beržų lapus jos inkstų uždegimui gydyti – ji kaip sau nori, o aš nenoriu, 5) jau būsit supratę, kad man atsisakymo būdai ne problema – kiek reikės, tiek ir bus. Toliau skaityti „Kibirėlis Betzatai”
Darom, ką galim – Ukraina, nes Karolis
Kažkaip nebuvau atkreipus dėmesio į faktą, kokios ESiškos Ukrainos vėliavos spalvos! Šiurpu, kad reikia dvylikos kulkų, kad pastebėtum.
Ukrainoj yra mano klasiokas Karolis. Kuris į feisbuką pakrauna foto ir video tiesiai iš įvykių vietos. Jis nežino,.kad pakalbam apie jį daugmaž kas vakarą. Ir kiekvieną vakarą Nr.3 klausia – ar čia tas, kur per pamoką valgė kaktusą? Ir po to: ir tas, kur negro pilvą kepė keptuvėje*? Tegul Dievas jį Maidane saugo. Toliau skaityti „Darom, ką galim – Ukraina, nes Karolis”