Aršilo Gorkio negandų čiurikas: namų darbas Aistei Paulinai

Leisti pirmadienius Aistės Paulinos Dailės istorijos kursuose sumaniau tam, kad savo gyvenimo supratimo arsenalan įsimesčiau dar vieną veržliaraktį: esu tikra, kad egzistuoja Bendroji Pasaulio Tvarka ir jos reiškimąsi  gali aptikti  bet kokiame dalyke, kurį pasistengsi pažinti nuosekliau. Žinojau Aistę Pauliną kaip gerą nuoseklių pasakojimų konstruotoją, tai pasirašiau šiam reikalui ir labai džiaugiuosi. Besidžiaugdama dar ir jos Menas per prievartą papatreoninau, prašom ir jūs, tilpsim visi.

Papatreoninimas neatplaiduoja nuo namų darbo: rytojaus paskutinei pamokai turim pasiruošt – pakalbėt apie ką nors vieną, naujai pažintą ar šiaip įstrigusį. 

Toliau skaityti „Aršilo Gorkio negandų čiurikas: namų darbas Aistei Paulinai”

Vilniaus metafizika. In Memoriam Eimuntui Nekrošiui.

Vargiai jau būčiau grįžinėjusi užpraeitan savaitgalin, kad ir kokio kultūriškai intensyvaus jo būta. Procesą, kaip galėjau, aprašiau, Urbaitį su vieversėliu iš užmaršties ištraukiau, Dūšeles, Vilniaus lapus ir Kosmosą punktyriškai nužymėjau, būtų taip ir likę. 

Bet čia netikėtai ir labai liūdnai numirė Nekrošius, ir ex-posteriori tapo aišku, kad tas Vilniaus lapų epizodas, kuriame kai kas bandėm išgirsti RoRa ir AntanoA kartos balsą, Maestro buvo Amžinybės prieangis. Per RoRa ir FB loską pavyko man – geriau vėliau prieš pat niekada – atsidurti šalia Nekrošiaus kalbos ženklo atstumu: 


Ar kam dar neaišku, kad visai neliapsuslingviškai kalbos ženklas falšstartavo į atminties ženklą? Pajūry visi šiek tiek parapsichologai, ne tik mano dėdė.
Toliau skaityti „Vilniaus metafizika. In Memoriam Eimuntui Nekrošiui.”

Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool

Venecija, kaip žinia, yra žuvis, ir jos uodegoj yra toks kakutis, San Pietro di Castello salelė, kurią venecijiečiai, sakoma, laiko tik sau. Turistai, jie tegul aplink Šv.Morkų grūdasi.

venicemap7

Kai ieškojau internetuose kokio minimalistiškesnio Venecijos-žuvies vaizdo, kad tas San Pietro žemčiūgėlis aiškiau matytųsi, tai užtikau tokį vat pasakojimą apie visą Castello rajoną – būt buvę gal nieko paskaityti prieš tą San Pietro užskvotinant, bet geriau vėliau, negu niekad, ir nuotraukos, ten, žinoma nepalyginti puikesnės negu mano, bet niekas čia ir nekonkuruoja. Aš tai čia rašau tik tam, kad nepamirštume, kad mes tame San Pietro Toliau skaityti „Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool”

Muziejus su baseinu ir Harlemas ne tas…

voorlinden (2).jpg

Po to, kai patyrei Hagos kosmosą, pavalgei silkės kaprizingų skulptūrų kompanijoje, atmynei kokius aštuonis kilometrus – gerai yra akimis įsiremti į Iglu: instaliacija vadinasi „Last summer”. Kai bobbų vasara visom prasmėm – Abba yra pats tas: Toliau skaityti „Muziejus su baseinu ir Harlemas ne tas…”

Musée Brut ir kitos asociacijos

 

Tuo tarpu kai lietuviški tinklai spurdėjo kilometrinių eilių nuotraukom iš muziejų nakties, mes irgi dangstėmės skėčiais eilėje į muziejų su klaidinančias asociacijas keliančiu pavadinimu. Tik spėjau nuvyti LaM iššauktus eurovizijos prisiminimus (nieko prieš Donatą, tiesiog žiūrėjau per RaiUno, su juokingais itališko tviterio komentarais, apie euročiūbus ir šiaip lame lamas, kai sudedi šalia išgūglintus paveiksliukus, nevisai gi be pagrindo): Toliau skaityti „Musée Brut ir kitos asociacijos”

Sekminių Barberiniai (Roma)

Roma_benzokolonele
9 ryto tuščios Navonos aikštės nefotkinom, o va jaukiai Kavūro gatvės pradžion įkomponuota kolonėlė – prašom.

Kad Roma be pasiruošimo neliktų sumaištingo kultūrinio komposto kratiniu belenkaip trypiamo dusinančios turistų minios – reikia būti arba labai atsparia arba žinoti porą gudrybių. Aš žinojau gudrybes. Gudrybė Nr.1: anksčiau keltis. Ir tai sakydama neturiu galvoje 5 ryto, Toliau skaityti „Sekminių Barberiniai (Roma)”

Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai

Taip va ir prisigyvenom. Į Romą be jokio pasiruošimo, maždaug kaip į Valakampius. Iš karto pasakysiu – Romon nelabai gerai taip. Perdaug ten viskas  persidengia, epochos, gatvės, funkcijos – pradžioj iš įpratimo dar bandai susigaudyti, nusipirkus orouoste beviltišką gidą, paskui, žinoma, atsipalaiduoji. Užsisaugai FB mesendžerio printscreeną, kur menotyrininkė iš Palangos greituoju būdu bando patarti, kuo užsiimti, ir supranti, kad šioms trims dienoms užduotis paprasta: atsirinkti tarp Berninio, Borominio ir Barberinių. Visa kita – bonusas.

Toliau skaityti „Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai”

Stokholmas 2: revanšas už Jogailaitę (arba kaip miegoti pigiai)

 

Anedin_booking_3Pirmąjam Stokholmo įraše žadėjau, kad papasakosiu, kur čia galima pigiai apsistoti. Laive, kur gi. Užtikau jį tradiciškai maigydama booking.com’ą – patinka, kad jie mane ten genijum laiko, kažkokių tipo spec.nuolaidų duoda – ir šiaip, tingiu keist įpročius, už airbnb pas mus kita šeimos galva atsakingas. Taip pat man patinka, kai recepcija kiaurą parą veikia, nereikia šeimininkų po nepažįstamą miestą gaudyti. Patogiai mėgstu.

Laivą-hostelį Anedin griebiau dėl pigumo ir lokacijos. 260 eur trims naktims trims Toliau skaityti „Stokholmas 2: revanšas už Jogailaitę (arba kaip miegoti pigiai)”