Plikledis

Plikledis

Čia ne baltas triušis iš Alisos stebuklų šalyje, čia Šarūno Saukos „Plikledis”. Nežiūrint formatų kataliojime pasimetusios iliustracijos kokybės, jis puikiai reziumuoja man iš dangaus nukritusį sausio savaitgalį Vilniuje. Dvi dienos ir: Mamonovas – check, pusryčiai Town (pirmąkart) – check, Uberis (pirmąkart) – check,   1975 m. Linkolnas su vairuotoja (pirmąkart) – check, Sauka NDG – check, Pinavija su Napoleonu (must) – check, Theaomai su Karamazovais (pirmąkart) ir House of Puglu (pirmąkart)  – check, check, pusryčiai Stebukluose 8 val.ryto  (must) – check, būti šaukiamai orouoste per garsiakalbį – check.

Vienintelis, ko jaučiuosi nepadariusi – ir vėl nepažiūrėjau Gabrielės Urbonaitės Plaukikės Vilniaus oro uosto kino salėje. Ttikiuosi, trumpametražius lietuviškus filmus ten rodys ir rodys, kada nors specialiai anksčiau atvažiuosiu.

Toliau skaityti „Plikledis”

Venecija: penkiasdešimt nepagydomai pilkų

Venecija (38)

Remdamasi vienkartine patirtimi teigiu, kad Venecija lapkritį yra  pilkų atspalvių miestas – rūkas neskaičiuoja iki penkiasdešimties ir nesijaudina dėl istorinio autentiškumo: iš principo ne jo kaltė, kad Švento Morkaus grindinys šiais laikais ružavas tik nuo išvakarėse pažertų konfeti. Toliau skaityti „Venecija: penkiasdešimt nepagydomai pilkų”

Yves Saint Laurent: galėtų būti ir kurti 46 dydžio suknias

Kaltas toks Skirmantas, paleidęs Gie pliuse tagą #darban. Tagas neišsirutuliojo, bet aš ėmiau idėmiau dairytis, pro ką darban važiuoju. Žiūriu, kad pro Yves Saint Laurent’ą – jauną tokį ir gražų:

Yvas, vizionierius, mano banko kultūros renginių salėj – griekas nesusiliesti. Pasirodo, Yvas yra geriausiai suarchyvuotas dizaineris – kai tuo tarpu kiti ką sukuria, tą išparduoda, Yvas savo kolekcijas tvarkingai sandėliuodavo – ruošėsi ateičiai, kai jo nebebus. Toliau skaityti „Yves Saint Laurent: galėtų būti ir kurti 46 dydžio suknias”