Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool

Venecija, kaip žinia, yra žuvis, ir jos uodegoj yra toks kakutis, San Pietro di Castello salelė, kurią venecijiečiai, sakoma, laiko tik sau. Turistai, jie tegul aplink Šv.Morkų grūdasi.

venicemap7

Kai ieškojau internetuose kokio minimalistiškesnio Venecijos-žuvies vaizdo, kad tas San Pietro žemčiūgėlis aiškiau matytųsi, tai užtikau tokį vat pasakojimą apie visą Castello rajoną – būt buvę gal nieko paskaityti prieš tą San Pietro užskvotinant, bet geriau vėliau, negu niekad, ir nuotraukos, ten, žinoma nepalyginti puikesnės negu mano, bet niekas čia ir nekonkuruoja. Aš tai čia rašau tik tam, kad nepamirštume, kad mes tame San Pietro Toliau skaityti „Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool”

Zaha in the sky with diamonds

„Laivas.”  „Ne, deimantas” – ne iki užkimimo ginčijomės, bet turėjom skirtingas nuomones, į ką panašus įspūdingiausias pastatas Antverpeno skyline, ypač jei atvažiuoji nuo Bredos*. Dėl ko nesiginčijom visai, tai kad būtų faina vidun patekti ir apžiūrėti, ką Zaha Hadid Antverpene pribūrė prieš pat numirdama, nė pamatyt užbaigto nespėjo (nuotrauka ne mano, o iš tinklapio http://www.zaha-hadid.com) , o dar geresnių yra britiškam žurnale beveik flamišku pavadinimu: dezeen – atradau jį Zahą Hadid begūglindama, bet taip jis man patiko, kad net užsirašiau naujienlaiškius gauti – nors paprastai jų tik atsisakinėju):

havenhuis_Capture

Patekt vidun paprasta nebuvo. Pastatas mat yra oficiali įstaiga – Antverpeno uosto administracija – žmonės ten dienom dirba, o vakarais viską užrakina. Yra ten komunikacijos ir informacijos skyrius, kuris uosto promocijos tikslais ekskursijas po pastatą pavedžioja, bet tik savaitgaliais, tai įsipaišyk, kad gudri, kai ne tu viena nori. Individualių ekskursijų angliškai, sakė man turizmo centre, nebeįmanoma užsisakyt visai – ne tai, kad reikėtų mėnesį ar šešis palaukti, bet išsemtos iš principo. Jau pradėjau sėjamuoju būdu vykdyti mini apklausas, kieno pusbroliai, švogeriai ar nepamiršti klasės draugai galėtų dirbti Antverpeno uoste – jau jau buvau bekonsumuojanti vieną kontaktą pastato apsaugos tarnyboje – bet, kai turi „Flanders today” skaitančių draugių,  tai viskas išeina paprasčiau: sausio mėnesį dar buvo galima užsisakyti bilietų į liepos mėnesio GRUPINES ekskursijas OLANDŲ kalba. „Kiek imam?”- klausė draugė. „Imk, kiek duoda, žinoma”- sakiau aš. Taip ir gavom 10 bilietų vieno žiemiško gimtadienio proga. Tada atrodė, kad ta liepa už kalnų. Toliau skaityti „Zaha in the sky with diamonds”

Odesos triatlonas: trečia dalis O

Odesa_Opera (3)

Odesos opera buvo triatlono vinis – ir kelionės planavime, ir bandymuose avantiūron pritraukt daugiau rinktinės kompanijos ir šiaip galvojimuose, ko ten važiuojam. Sprendžiu, aišku, išimtinai pagal save, bet man, kaip iki tol apie Odesą tik iš nuogirdų žinojusiai, atrodė, kad įspūdį žmonėms Odesa daro trimis dalykais: anekdotais, faršmaku ir Operos pastatu. Toliau skaityti „Odesos triatlonas: trečia dalis O”

Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai

Taip va ir prisigyvenom. Į Romą be jokio pasiruošimo, maždaug kaip į Valakampius. Iš karto pasakysiu – Romon nelabai gerai taip. Perdaug ten viskas  persidengia, epochos, gatvės, funkcijos – pradžioj iš įpratimo dar bandai susigaudyti, nusipirkus orouoste beviltišką gidą, paskui, žinoma, atsipalaiduoji. Užsisaugai FB mesendžerio printscreeną, kur menotyrininkė iš Palangos greituoju būdu bando patarti, kuo užsiimti, ir supranti, kad šioms trims dienoms užduotis paprasta: atsirinkti tarp Berninio, Borominio ir Barberinių. Visa kita – bonusas.

Toliau skaityti „Roma be pasiruošimo – gaunasi barbiškai”