Grįžau užvakar darban, kalbėjomės ką per vasarą nuveikėm, norėjau tiksliai pacituoti, kiek Odesoj roaminamas megabaitas kainuoja ir prisiminiau, kad neišpildžiau Odesoj tiesiog (puikioj) duoto pažado papasakot apie internetus ir štrudelius .
Pirmas žvilgsnis į telefoną Odesos žemėje pakerta kojas, ir širdis sukaukia ilgėdamasi Neelie Kroes (buvusios Europos Internetų Komisarės, pažabojusios roamingo plėšikus Europos vieningoje rinkoje): Toliau skaityti „Odesos internetai (5)”
Su Odesos triatlonu, ačiū dievui, baigta, dabar net nebežinau, ar tokia įspūdžių dėliojimo struktūra buvo gera idėja. Nu bet atgal gi neatrašysi. Neramu ir tai, kad po pirmosios, Pliažo, dalies kai kuriems skaitytojams susidarė atgrasus brūzgynų miesto su nešvaria jūra įspūdis. Tikiuosi, kad Opera kaip nors reabilitavo.
Bet nereikia nė Operos, eini tiesiog šiaip gatve, pakeli galvą – ir nebenusileidžia:
Norėtum, kad Deribasovskaja būtų vienas ilgas plaukimo takelis, kuriuo galėtum sau plaukti ant nugaros ir grožėtis Jekaterinos ir Potiomkino ekstraordinaraus santykio vaisium. Toliau skaityti „Odesa tiesiog (puiki) (4)”
Odesos opera buvo triatlono vinis – ir kelionės planavime, ir bandymuose avantiūron pritraukt daugiau rinktinės kompanijos ir šiaip galvojimuose, ko ten važiuojam. Sprendžiu, aišku, išimtinai pagal save, bet man, kaip iki tol apie Odesą tik iš nuogirdų žinojusiai, atrodė, kad įspūdį žmonėms Odesa daro trimis dalykais: anekdotais, faršmaku ir Operos pastatu. Toliau skaityti „Odesos triatlonas: trečia dalis O”
(Primenu praeitame poste aprašytą Odesos triatlono principą: per dvi dienas įvykdyta P-T-O (Pliažas-Turgus-Opera) programa. Apie pliažą buvo prieš tai, apie turgų – dabar, apie operą turėtų būti po to.)
Odesos turgus vadinasi Privoz. Yra didelis, triukšmingas, spalvingas ir linksmas – kai kvadratinėm raidėm ir paskaitai, ir susikalbi. Kainos ten socialinės: Toliau skaityti „Odesos triatlonas: antra dalis T”