(Primenu praeitame poste aprašytą Odesos triatlono principą: per dvi dienas įvykdyta P-T-O (Pliažas-Turgus-Opera) programa. Apie pliažą buvo prieš tai, apie turgų – dabar, apie operą turėtų būti po to.)
Odesos turgus vadinasi Privoz. Yra didelis, triukšmingas, spalvingas ir linksmas – kai kvadratinėm raidėm ir paskaitai, ir susikalbi. Kainos ten socialinės:
prekės- mozaikinės:
prieskoniai tai išvis kaip mandala, o dar pardavėjas tadžikas sako, kad tinka visur, išskyrus į kavą, pieną ir arbatą:
Dirba Privozas nuo taip anksti, kai dar miegi, iki pusės šešių vakaro, tai belen kada galima ateiti, pasivaikščioti, prisiraugauti, persibendrauti – lietuvius ten myli ir gerbia. Ir šiaip tautų katilas: vynuoges stumia moldavai, prieskonius, kaip matot, tadžikai, pilna gruzinų iš Suchumio po karo, o taip pat iš kitur, granatų sultis gi gėrėm pas svaną, pasakodami, kaip jo beveik gimtajam kaime svetimos bobutės keturiasdešimtą dieną nebe žemėje atbaliavojom.
Saulėgražų tik, kaip ne keista, nenusipirksi. Kepintų į laikraščio tūtelę beriamų nėr išvis, o iš grūdinių maišų mažiau nei litro nepila. Aj, tiek to.
Išeini po turgaus, atrodo, jau ničnieko nebenori, bet kol pasieki Deribasovskają – tokį jų Brodą – pakeliui Puškino muziejun užšokdama, nes pakeliui, namas gražus, ir koks skirtumas, Puškinas ar Aivazovskis – sužinai dar, kad Odesai buvo 20 metų, kai Puškinas ten atitremtas skėrius skaičiavo ir tuo pačiu Eugenijų Oneginą primetė, vietinius Odesinius tipažus įamžindamas – pasieki Deribasovskaja ir negali neužeiti į Kompotą:
Ne tik todėl, kad tara, spalva ir kiekiai teisingi (čia tik man neišterapinamas tarybinės vaikystės kompleksas, kad kompotą ir gaivą kavinėje visada turi taupyti?). Dar todėl, kad ten yra teisingiausias mano kur nors matytas pusryčių laikas:
Na ir pusryčių meniu atitinkamai priderintas:
Aš savo tretiesiems pusryčiams pasitenkinau vietine šaltibarščių versija- tokia pat ružava, bet labiau gazuota ir pritrupinta mėsos, o svarbiausia, palydėta tinkamu kiekiu (0,5 l) vyšnių-serbentų kompoto – kad taip mano vaikystės Neringoj, Taure ar dar-nesudegusioj Palangos Klumpėj!:
O paskui nuėjau į tuliką ir supratau, kad Maksas Frėjus su savo Vilniaus pasakomis tik Vilniuj toks magiškai realistiškas. Odesoj – iš kur MF kilimo – jie, pasirodo, visi tokie:
Odesoj tu viską gali. Ypač rugpjūčio 6 šiandien. Ypač, kai tuo tiki.
PS: šita yra antroji Odesos Triatlono dalis. Pirmoji buvo apie P(liažą). Trečioji apie Operą. O dar yra apie Odesos kiemus, kondicionierius ir biški kitko. Ir grynieji patarimai apie internetus bei štrudelius.
Dėkui Agne, skaitau ir atrodo ir aš ten buvau.