(Primenu praeitame poste aprašytą Odesos triatlono principą: per dvi dienas įvykdyta P-T-O (Pliažas-Turgus-Opera) programa. Apie pliažą buvo prieš tai, apie turgų – dabar, apie operą turėtų būti po to.)
Odesos turgus vadinasi Privoz. Yra didelis, triukšmingas, spalvingas ir linksmas – kai kvadratinėm raidėm ir paskaitai, ir susikalbi. Kainos ten socialinės: Toliau skaityti „Odesos triatlonas: antra dalis T”
Belgijos nacionalinė šventė nutinka visada netikėtai. Rodos seniai jau turėjai priprasti, kad čia tik Vilniuje liepos 21-osios gatvė jau kadais atvadinta į Tauro. O belgai tą dieną švenčia kasmet, be pertraukos, nuo 1831-ųjų, kai prisikvietė Leopoldą būti pirmuoju savo karaliumi. Bet ir vėl tik trečiadienio vakare supratau, kad rytoj – dvigubos laisvės ketvirtadienis. Anei vaikų namie nebebėr, anei darban kas įleis. Toliau skaityti „Trijų bažnyčių ketvirtadienis”
Apie Porto grožius jau rašiau vakar. Tai šiandien bus patarimų, o ryt gal ir išlinkimų.
Geriausias patarimas, kurį gavau skrisdama į Porto, buvo apie Vodafone interneto planą – 10 GB trim dienom už 10 EUR. Tai pirmu taikymu orouoste Vodafono kioskan ir nusileidau, į savo dvikortelinį BQ aquaris (beveik patariu atsidaryti linką: nuo tada, kai įsigijau pirmąjį BQ, nėr man už jį geresnio ir gražesnio, o ir kas dar su europietiškais telefonais vaikštot ir džiaugiatės?) naują simą įsikišau ir tada jau galėjau žygio drauges stulbinti uberiu (taksi, kai reikia, tavo kišenėje) ir Receipt Ninja – visos pripažinom, kad gėris, kai nereikia stengtis prisiminti, kas už ką mokėjo ir kas kam kiek skolinga. Na ir tinklus biški paspaminau (G+-e net buvo kilęs įtarimas, kad aš Šalčiuvienė), vienam suaugusiam vaikui jo mamą Sao Bento stoty parodžiau. Toliau skaityti „Porto 2. Patarimai.”
Viltis yra motina tų, kurios skrenda į Portą tikėdamosi viduržemiškos saulės, nepaisant labai atvirkščių smartfouninių prognozių. Ir vis tik ji yra viena iš trijų dieviškųjų dorybių, ir kaip tokia yra įrašyta melsvon šv.Idelfonso (Alfonso turbūt?) bažnyčios majolikon. Ir kodėl buvau įtikėjusi, kad Portugalijoj visada iki skausmo mėlynai giedras dangus? Rayanairo lėktuvo sparnas, užlūžęs iškelto vidurinio piršto poza davė aiškiai suprast, kad geltoni ploščiai, o ne saulės akiniai bus pagrindinis šios kelionės atributas. Toliau skaityti „Porto nerūpintys grožiai”