Kultūra – Puslapis 7

Porto nerūpintys grožiai

Porto (70)

Viltis yra motina tų, kurios skrenda į Portą tikėdamosi viduržemiškos saulės, nepaisant labai atvirkščių smartfouninių prognozių. Ir vis tik ji yra viena iš trijų dieviškųjų dorybių, ir kaip tokia yra įrašyta melsvon šv.Idelfonso (Alfonso turbūt?) bažnyčios majolikon. Ir kodėl buvau įtikėjusi, kad Portugalijoj visada iki skausmo mėlynai giedras dangus? Rayanairo lėktuvo sparnas, užlūžęs iškelto vidurinio piršto poza davė aiškiai suprast, kad geltoni ploščiai, o ne saulės akiniai bus pagrindinis šios kelionės atributas. Toliau skaityti „Porto nerūpintys grožiai”

KP2016: purslus ir močiutę rekomenduoju

Viena kregždė dar ne pavasaris, bet 4 filmai per 24 valandas (kinoekrane, ne kokie torentais parpumpuoti) – tai jau ryškiai pavasaris. Kino. Beveik toks pats kaip pačioj Kino Pavasario – ir mano – jaunystėj, kai žiūrėdavom filmus mažojoj Lietuvos salėj ant grindų sugulę priešais pirmą eilę, nes vietų trūko. O va ką taip žiūrėjau, neprisimenu, tai pastarųjų 24 val derlių čia susidėsiu, kad nepamirščiau.

Nr.1 A Bigger splash – tyčia rašau anglišką pavadinimą, nes lietuviškai išversti Didesni purslai nesakau, kad neteisinga, Toliau skaityti „KP2016: purslus ir močiutę rekomenduoju”

Zemfiros marškinėliai

Būna, pagalvoji, kad nusipelnei ~~gyventi geriau~~ suskraidyt į koncertą. Jauties nelabai padoriai, nu bet jei tokiam amžiui ir tik pirmą kartą, ir jei įsivaizduoji, kad tas pats Arivederci nuskambės taip pat, kaip tada ir ten – ai, ką čia dabar aiškinsiuos. Nusipirkom bilietus į Zemfiros koncertą Vilniuje. Ir Airbaltico bilietus nusipirkom – kad pirmadienį, kovo 21, 11 val.ryte jau Vilniuj, o antradienį, kovo 22, 8-tą ryto jau vėl Zaventeme, tiesiai į darbą. Puikus atrodė planas.

Bet antradienį, tuoj po 8 val ryto Briuselio Zaventemo orouostas atrodė taip:

Zaventem

O mes? Toliau skaityti „Zemfiros marškinėliai”

Human Requiem (ne voveraitei)

Šeštadienio rytas. Pabudau, atsimerkiau ir sutrikau. Nes vaizdas prie lovos buvo toks:
Voveraite (2)

Teko įtempti protą ir prisiminti, ką naktį veikiau. Prisiminiau. K pabudo vidury nakties su skaudančia gerkle ir užsimanė kompreso. Visi gi žino, kad mažiausiai vargo su kompresu, kai pasitelkiamas higieninis paketas. Alkoholį sugeria tvarkingai – niekas niekur neprabėga, prie ant kaklo rišamos skarelės irgi prisiklijuoja neslankiodamas. Paskui dar kuo nors vilnoniu apsuk ir griūk atgal miegoti, ryte nė neprisiminsi vidurnakčių procedūros.

Tai iš kur pavadinime voveraitė – aišku. O Requiem iš to, kad turiu draugę R, kuri skaito Flanders today ir kitokiais būdais domisi, kas aplinkui ir net tolėliau vyksta. Briusely šiuo metu vyksta Klarafestival. Toks plačiausia prasme klasikinės muzikos festivalis, pavadinimą gavęs ne nuo kokios vokiečių komunizmo bobutės, o nuo radijo stoties, kurios toks pats pavadinimas yra Klassieke Radio santrumpa. Toliau skaityti „Human Requiem (ne voveraitei)”

Nacionalinės žuvėdros

Briuselis-spalvingai

Savaitgalius Briuselyje galima leisti spalvingai (žr.viršuj), o galima – kultūringai. Kai susigalvoji, kad laikas kultūringam tautiškam savaitgaliui, tai ryte nueini parašyti nacionalinį diktantą, o vakare – pažiūrėti OKT „Žuvėdros”, nes atvažiavo į Bozarą teisingu laiku, ne kaip gruzinai, kurių spektaklis buvo atidėtas dėl molenbekinių neramumų – kabo vis dar bilietai pas mane ant sienos, ketvirtas mėnuo kaip, gal kada sužinosiu, kaip sakartveliškai jaunystei skauda.

Toliau skaityti „Nacionalinės žuvėdros”

Plikledis

Čia ne baltas triušis iš Alisos stebuklų šalyje, čia Šarūno Saukos „Plikledis”. Nežiūrint formatų kataliojime pasimetusios iliustracijos kokybės, jis puikiai reziumuoja man iš dangaus nukritusį sausio savaitgalį Vilniuje. Dvi dienos ir: Mamonovas – check, pusryčiai Town (pirmąkart) – check, Uberis (pirmąkart) – check, 1975 m. Linkolnas su vairuotoja (pirmąkart) – check, Sauka NDG – check, Pinavija su Napoleonu (must) – check, Theaomai su Karamazovais (pirmąkart) ir House of Puglu (pirmąkart) – check, check, pusryčiai Stebukluose 8 val.ryto (must) – check, būti šaukiamai orouoste per garsiakalbį – check.

Vienintelis, ko jaučiuosi nepadariusi – ir vėl nepažiūrėjau Gabrielės Urbonaitės Plaukikės Vilniaus oro uosto kino salėje. Ttikiuosi, trumpametražius lietuviškus filmus ten rodys ir rodys, kada nors specialiai anksčiau atvažiuosiu.

Toliau skaityti „Plikledis”

Venecija: penkiasdešimt nepagydomai pilkų

Remdamasi vienkartine patirtimi teigiu, kad Venecija lapkritį yra pilkų atspalvių miestas – rūkas neskaičiuoja iki penkiasdešimties ir nesijaudina dėl istorinio autentiškumo: iš principo ne jo kaltė, kad Švento Morkaus grindinys šiais laikais ružavas tik nuo išvakarėse pažertų konfeti. Toliau skaityti „Venecija: penkiasdešimt nepagydomai pilkų”

Šaukštukai kaip kėdės

Tas jausmas, kai staiga supranti, kad tavo visą gyvenimą vartotas savaime suprantamas išsireiškimas – gulėti šaukštukais – yra visai nesuprantamas daugeliui žmonių. Dar nejaukiau suvokti, kad dalis žmonių, kuriems jis yra žinomas, supranta jį kaip erotinę pozą. Atsitokėjusi po šoko imuosi pildyti pažadą, duotą apklausoje apie šaukštukus sudalyvavusiems G+ ratiečiams , na ir šiaip skleisti teisingą žinią apie šaukštukus. Man jie tiek oksitocino yra pagaminę ir tiek nerimo nuėmę, kad tiesiog privalau populiarinti savąjį šios sąvokos supratimą. Toliau skaityti „Šaukštukai kaip kėdės”

Kategorija: Kultūra

Porto nerūpintys grožiai

Like this:

KP2016: purslus ir močiutę rekomenduoju

Like this:

Zemfiros marškinėliai

Like this:

Human Requiem (ne voveraitei)

Like this:

Nacionalinės žuvėdros

Like this:

Plikledis

Like this:

Venecija: penkiasdešimt nepagydomai pilkų

Like this:

Šaukštukai kaip kėdės

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this: