Kultūra – Puslapis 2

Rudmarškiniškas Makbetas lavonveidiškai publikai

kenmerkend voor het theater van Ivo van Hove is het slopen van muren tussen word en techniek, tussen rede en emotie, tussen vernieuwing en traditie

Iš spektaklio programėlės. versčiau maždaug taip: Ivo Van Hove teatrui būdinga griauti sienas tarp kalbėjimo ir technikos, protavimo ir emocijos, naujoviškumo ir tradicijos.

“Džyzus, kas čia tam žmogui??“ nusigandau braudamasi į savo 13 vietą pirmoj balkono eilėj Antverpeno Stadshouwburge žiūrėti RoRa prirodytų Ivo Van Hove Pasmerktųjų. Paskui apsidairiau ir pamačiau, kad čia ne tam žmogui, čia iš mūsų visų kažkoks ypatingai geltonas salės apšvietimas daro – nu labai – kraupiai pilkus lavonus. „Pics or did not happen“ nebus, nes pilkumas tas, deja, kameromis neužfiksuojamas – selfio su Agne Ž. RoRa net nesiuntėm – ne mūsų, tradiciškai jaunų ir žavių, atvaizdų laukė, o spektaklio įspūdžių. Nu bet geltonumą prašom.

Toliau skaityti

Išgyventi Vasarą: dosnus sprogimas – eikiet kinan ir žiūrėkiet

Išgyventi vasarą / Summer survivors – dosnus lietuviško kino sprogimas: su sklandžiu scenarijum, tobulais aktoriais, nemediniais dialogais ir ružavu flamingu.

Siužeto posūky pamesta Danguolė parjojanti Vilniun ant pripučiamo rožinio flamingo – toks psichodelinis addendumas tikiu bus pridėtas leidžiant Marijos Kavtaradzės debiutinio pilnametražio filmo „Išgyventi vasarą“ DVD – kurį aš, žinoma nusipirksiu, nors jausčiausi kvailai, jei būčiau praleidus progą pažiūrėt jį Pasakoj.

Toliau skaityti

Venecijos aidai Marcinkonyse

nu_pelke_kuratoric5b3-c5a1okis

Čia tik Las Vegase – kas ten vyksta, ten ir lieka. O kas Venecijoj užsimezga, tai būtinai aidu prasitęsia: apvaisinai Čepkelių uogomis sąlyginai varganą pelkutę Pelkių mokykloj, 2018 m. Venecijos architektūrinės bienalės Lietuvos paviljone (aktas aprašytas ir net parodytas čia) – nepraėjus nė penkiems mėnesiams jau glebėsčiuojies su paviljono kuratoriais Gediminu ir Nomeda Urbonais Marcinkonių lankytojų centro salėje, nes kur kitur, jei ne Čepkeliuosna įbridus Pelkių dieną švęsti. Onutė Grigaitė, žinoma, yra tokių vienus su kitais sujungiančių vyksmų varomoji jėga, naudoja tam įvairias priemones, kaip pvz. magiškus pelkės šiaudus (šita ir viršutinė nuotrauka priklauso Nomedai U.):

Toliau skaityti

Vilniaus metafizika. In Memoriam Eimuntui Nekrošiui.

Vargiai jau būčiau grįžinėjusi užpraeitan savaitgalin, kad ir kokio kultūriškai intensyvaus jo būta. Procesą, kaip galėjau, aprašiau, Urbaitį su vieversėliu iš užmaršties ištraukiau, Dūšeles, Vilniaus lapus ir Kosmosą punktyriškai nužymėjau, būtų taip ir likę.

Bet čia netikėtai ir labai liūdnai numirė Nekrošius, ir ex-posteriori tapo aišku, kad tas Vilniaus lapų epizodas, kuriame kai kas bandėm išgirsti RoRa ir AntanoA kartos balsą, Maestro buvo Amžinybės prieangis. Per RoRa ir FB loską pavyko man – geriau vėliau prieš pat niekada – atsidurti šalia Nekrošiaus kalbos ženklo atstumu:

Ar kam dar neaišku, kad visai neliapsuslingviškai kalbos ženklas falšstartavo į atminties ženklą? Pajūry visi šiek tiek parapsichologai, ne tik mano dėdė.

Toliau skaityti

Per Procesą į Kosmosą: dervišai ir vieversėlis

bty

Kol dar nenusimėtė įrodymai: nu tikrai toks buvo mano savaitgalis Vilniuje. Nuo Proceso iki Kosmoso, per Menų spaustuvėje šlamančius Vilniaus lapus, Jonų bažnyčioje patranscenduojant su Skylės Dūšelėmis – va tik Scanorama šonu praėjo, bus mums naktį ginčytis su Pasakos apsauginiais. Vakarienė benediktinių ex-vienuolyne praėjo ramiai, vienok Vilniaus rotušėje spiritistinis seansas išsiprovokavo. Bet gal apie viską iš eilės, nes į kai kuriuos traukinio vagonus dar galima spėti įšokti.

Toliau skaityti „Per Procesą į Kosmosą: dervišai ir vieversėlis”

Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool

Venecija, kaip žinia, yra žuvis, ir jos uodegoj yra toks kakutis, San Pietro di Castello salelė, kurią venecijiečiai, sakoma, laiko tik sau. Turistai, jie tegul aplink Šv.Morkų grūdasi.

venicemap7

Kai ieškojau internetuose kokio minimalistiškesnio Venecijos-žuvies vaizdo, kad tas San Pietro žemčiūgėlis aiškiau matytųsi, tai užtikau tokį vat pasakojimą apie visą Castello rajoną – būt buvę gal nieko paskaityti prieš tą San Pietro užskvotinant, bet geriau vėliau, negu niekad, ir nuotraukos, ten, žinoma nepalyginti puikesnės negu mano, bet niekas čia ir nekonkuruoja. Aš tai čia rašau tik tam, kad nepamirštume, kad mes tame San Pietro Toliau skaityti „Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool”

Apie kūną ir sielą

Ildikó Enyedi filmas Apie Kūną ir Sielą mane pagavo kaip įrodymas, kad niekas pasauly neatsitinka be priežasties. Kai lingavau mašinoje per Sevilijos katedros stogus primenantį Compensos parkingo kuprotą peizažą, po pirmo veiksmo išėjusi iš itin prasto Paryžiaus Katedros Kupriaus – šalia pasodinta Nr.3 gavo užduotį spaudyti telefoną, kad surastų, ką galima Vilniuje neplanuotai nuveikti 8 val. vakaro.

Pasirinkimų buvo nedaug, tai mikliai paėmėm kursą į Pasaką, ir todėl, kad Pasaka dar niekad nėra nuvylusi, ir todėl kad anonsavo vengrišką filmą apie netipišką meilę skerdykloje.

Aš vengriško filmo dar turbūt niekad nebuvau mačiusi – Aštunkojai iš ten Kažkurio aukšto tai juk čekiškas man rodos. Toliau skaityti „Apie kūną ir sielą”

Naujasis cirkas: Septyni Pirštai

Tada buvo ruduo ir į teatrą ėjom pėsčiom – nes gi visai šalia, nors jei ne Audronis nebūtume užmatę, kad Briuselyje gastroliuoja Kanados naujojo cirko trupė 7 doigts de la main – 7 fingers – Septynpirščiai. Nieko apie juos nežinojom, nu kad ten kažkelinta karta po Cirque du Soleil (į kurį, anot Audronio, vaikščiot nebe lygis), bet ką tas reiškia… Spektaklis vadinosi Reversible – pas mus Belgijoj taip vadina striukes, kurias gali ir viena puse nešioti, ir kita, išvertus. Kanados septynpirščiai į šitą reikalą žiūri subtiliau:

reversible_atspindys

Jau arčiau tikslo, Wolubilio fojė susivokėm patekusios į gan makabrišką labai pagyvenusio amžiaus porų srautą. Krūptelėjau išgirdus už nugaros švokščiantį Artificial Inteligence balsą – atsisukau pažiūrėti, o ten diedukui per kaklą vamzdelis kažkoks išvestas. Viso šito gal ir nepasakočiau, bet paskui supratau, kad publika tobulai tiko Toliau skaityti „Naujasis cirkas: Septyni Pirštai”

Kategorija: Kultūra

Rudmarškiniškas Makbetas lavonveidiškai publikai

Like this:

Išgyventi Vasarą: dosnus sprogimas – eikiet kinan ir žiūrėkiet

Like this:

Venecijos aidai Marcinkonyse

Like this:

Vilniaus metafizika. In Memoriam Eimuntui Nekrošiui.

Like this:

Per Procesą į Kosmosą: dervišai ir vieversėlis

Like this:

Lietuva Venecijoj yra pelkė ir tai yra cool

Like this:

Apie kūną ir sielą

Like this:

Naujasis cirkas: Septyni Pirštai

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this:

dalinkis:

Like this: