Autorius: agne ma

Karlsbadiški Basanavičiaus vektoriai (incl. Phallus impudicus)

Amerikoniškai-šveicariškai-bohemiškas rytas iš nugaros žvelgiant į nenufotkintą Hotel Romance Puškin iškabą primena, kad esam tose vietose, iš kur lietuviškon abėcėlėn buvo įskiepyta Š su varnele. Prie ko čia Puškinas, Karlsbade, atrodo, niekad nebuvęs, aišku nepasidarė. Kita vertus, man taip pat neaišku, kodėl, gido Jrzio dievagojimusi sukarlovyvarėjusiam Karlsbade itin populiarus rusų mokslininkas Pavlovas. Tas pats, kur šunims seilėtekį skambučiu sukeldavo.

Galiausiai, nei Puškinas, nei Pavlovas čia nėra svarbūs. Svarbus yra Tautos patriarchas Jonas Basanavičius, kurio dienoraščio pėdsakais jo laikų Karlsbade, mūslaikiškai gi jau Karlovy Varuose atsidūrėme.

Toliau skaityti „Karlsbadiški Basanavičiaus vektoriai (incl. Phallus impudicus)”

Juozo Lukšos Daumanto vestuvių Lokis

Prospero Merime Lokis kaip vestuvių dovana yra labai ypatinga (ypač jei nesi semiotikas ar Lukaszo Twarkowskio talento gerbėjas, bet jais tuomet dar nė nekvepėjo). Gauti Prospero Merime Lokį prancūziškai, išleistą Vokietijoje su Jonyno iliustracijomis nebeatsekamu tiražu – turi būti būsimas didvyriškiausias Lietuvos Žvalgas – Juozas Lukša Daumantas Skrajūnas irba jo šviesą iki dabar – daugiau nei septyniasdešimt metų sauganti mylimoji Nijolė Bražėnaitė. EDIT: Dr. NIJOLĖ BRAŽĖNAITĖ-LUKŠIENĖ-PARONETTO mirė 2023 m. spalio 30 d., sulaukusi 100 metų.

Toliau skaityti „Juozo Lukšos Daumanto vestuvių Lokis”

Aršilo Gorkio negandų čiurikas: namų darbas Aistei Paulinai

Leisti pirmadienius Aistės Paulinos Dailės istorijos kursuose sumaniau tam, kad savo gyvenimo supratimo arsenalan įsimesčiau dar vieną veržliaraktį: esu tikra, kad egzistuoja Bendroji Pasaulio Tvarka ir jos reiškimąsi  gali aptikti  bet kokiame dalyke, kurį pasistengsi pažinti nuosekliau. Žinojau Aistę Pauliną kaip gerą nuoseklių pasakojimų konstruotoją, tai pasirašiau šiam reikalui ir labai džiaugiuosi. Besidžiaugdama dar ir jos Menas per prievartą papatreoninau, prašom ir jūs, tilpsim visi.

Papatreoninimas neatplaiduoja nuo namų darbo: rytojaus paskutinei pamokai turim pasiruošt – pakalbėt apie ką nors vieną, naujai pažintą ar šiaip įstrigusį. 

Toliau skaityti „Aršilo Gorkio negandų čiurikas: namų darbas Aistei Paulinai”

Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.

Šiandien Irenos nebėra. O visa kita – kai buvę. Karalieniškas šviesos laukas dabar kris iš viršaus. Mes liekam čia, kad plėstume jo perimetrą, stiprindami žmogiškumo raumenį su viltim priartėti prie etalono.

Prieš ketvertą metų, kai Vilniuje buvo pristatinėjama Aurimo Švedo ir Irenos Veisaitės pokalbių knyga „Gyvenimas turi būti skaidrus” – būti ten negalėjau. Bet nebūti ten negalėjau irgi, tai įsipiršau laiško pavidalu, kurį mano tėtis – griaudamas griežtoką renginio protokolą, ėmė ir perskaitė. Naudojimasis padėtimi, kaipgi.

Toliau skaityti „Apie Ireną. Šiandien kaip ir tada.”

Corona Kino Pavasaris: trial and error

Papildyta: Mano simpatijų prizinis trejetukas šiame KinoPavasaryje2020 formuojasi toks*:

Prasidėjo tai viskas klampokai:

Corona Kino Pavasaris – aka #KinoPavasaris2020. Koks tai biški nusivylimas – arba chroniškai nepataikau. Multioskarinį ir tikrai puikų “Parazitą” jau buvau mačius, tai bandžiau imt po filmą kas vakarą atsirinkus iš nervinančiai nestrūktūruoto pateikimo #KinoFondas platformoj. Būčiau labai apsidžiaugus, jei būčiau užtikus kur nors surašyta, kas ką žiūrėjo ir kas patiko arba ne. Tai dabar pati parašysiu – gal ką nudžiuginsiu, ar šiaip liks istorijai.

1. Rekomenduotini (mano) filmai: Iš visko, ką sužiūrėjau – labai LABAI rekomenduot galiu “Paukščių metamorfozes” – gal kiek prisidėjo mano bendras portugalo-fanatizmas, bet šitą kelionių-jūros-paukščių-atsiskyrimo-epistoliarikos intymybę atskaičiau (portugališkai nemokantiems yra ką veikt su subtitrais) transan vedančio portugališko rečitatyvo fone du kartus. Nu ir pranašingas, jis, žinoma:

Toliau skaityti „Corona Kino Pavasaris: trial and error”

Kęstučio Nastopkos kelionstulpiai 1940-03-18 — 2024-07-23

EDIT: paskutinis Kęstučio Nastopkos kelionstulpis. Koronavirusas, dar taip neseniai pavogęs tėčio aštuoniasdešimtį 2024-07-23 išsivedė jį į išretėjusio laiko šviesą. Gero laimikio tau ten, prasmių žvejy! Mums lieka skausmingai ilgu trypčiot šitam krante.

Kęstučio gyvenimo nuorodos: https://namop2.com/2024/08/25/kestucio-nastopkos-linkai-gyvenimas/
ir nemirties blyksniai:
https://namop2.com/2024/08/25/kestucio-nastopkos-linkai-nemirtis/

2020 m. kovo mėnesį rašiau taip:

Nėra tas FB toks jau visažinis: paskelbė, kad atšauktas vakar Mažvydo Bibliotekoje planuotas renginys, kuriame turėjo būti kalbinamas Kęstutis NASTOPKA – naujos knygos išleidimo proga. O renginys įvyko. Auditorija, tiesa, koregavosi iš žiūrovinės į klausytojų, užtat vartot galit po gabaliuką, kad norit su popkornais ar kokiais tauriais semiotiniais gėrimais – keturiskartdvidešimtmetis, kaip ne kaip. Išgirsit, kaip Kęstutis deklamuoja poeziją (daug kur ir ne vien lietuviškai), džiaugias erotiniu santykiu su tekstu ir tuo, kad yra sūrusis pasaulio dėmuo (12′), suteikia Valdui Braziūnui ankstyvojo teroristo rangą (31′) , ilgesingai analizuoja Juškaitį (36′) ir Aputį (33′), atskleidžia dailininkų poezijos antologijos rengimo peripetijas (47′), pasakoja – man žiauriai įdomią ir negirdėtą – Konstantino Snarskio istoriją (1.01′), na ir, žinoma, daug apie Greimą – ir nedaug apie Miltinį (1.10).

Toliau skaityti „Kęstučio Nastopkos kelionstulpiai 1940-03-18 — 2024-07-23”

Rasa, flamų baleto 50-dešimtmečio žiežirba

Flandrijos Nacionalinio Baleto trupės susidomėjimas Rasomis nuteikė trikdančiai. Lietuvoj kiekvienas esam turėję bent po vieną pagalvojimo vertą Rasą, bet kad rašytume šį vardą ant Antverpeno teatro ar Gento operos sienų… Į pagalbą, kaip visada per Rūtą, atėjo Flanders today – „turbūt norim čia eiti?“ – labiau teigė nei klausė, forwardindama linką – „Kubos baleto žvaigždė ir Lady Gagos dizainerės rūbai!“

Toliau skaityti „Rasa, flamų baleto 50-dešimtmečio žiežirba”