Kelionėse gerai yra trumpam pakliūt į svetingą vietinį glėbį. Mums pavyko. Velykų sutikt mus vežėsi. Nato ir Algis. Apie juodu išeitų ekranizuotina istorija, bet santykis mūsų buvo privatus, tai labai čia nieko neviešinsiu. Šiaip tik pasakysiu, kad Nato tėtis yra toks gruzinų maždaug Donatas Banionis, ir viešam youtube yra klipas, kur Nato su tėčiu kartu dainuoja, ir man patinka jų dabar klausyti ir šiurpstančia galvos oda jausti, kaip mums neįtikėtinai pasisekė, kad gyvenimo serendipitiškumas sumetė mus į vieną vietą – ir dar kokią! Sakartvelo! Toliau skaityti „Mcheta – Bakuriani. Karas, apie kurį negalvojau (Ge 5)”