Vasarinės padangos kaip belgiškos žiemos ypatumas

Čia tikra rožė prie mano tikro namo šį rytą. Jau biški su sniegu.

Belgija yra šalis, kur gruodžio mėn. žydi rožės ir jei namas turi dvigubo stiklo langus, jie atskirai paminimi nuomos skelbime. Manau todėl, kad Belgijoj nebūdavo normalių žiemų. Nebūtų čia apie ką nė kalbėti, jei ne Toliau skaityti „Vasarinės padangos kaip belgiškos žiemos ypatumas”

Tarakonai

Susirinkom šiandien managemento awaydėjuje [1]. Koučius toks atvažiavo, britas, Sidnėjaus olimpiados aukso medalininkas aštuonviečių valčių rungty. Protino mus tema „How to make your boat go faster“. Stojo interaktyvus momentas. Parodė skaidrę su tarakonu. Toliau skaityti „Tarakonai”

Le Corrège – sveiki atvykę pas Nancy

Turėjau ofisą, pro kurio langą galėdavau perskaityti priešais esančio kabako pietų pasiūlymus, nes Nancy [1] juos išrašydavo ant lentos, kurią išstumdavo prie perėjos kaip tik man po langu. Po to išsikėlėm kitur, tai lentos nesimato, bet pas Nancy į Le Corrège [2] kartais pargrįžtu. Tiesa tik pietauti, Toliau skaityti „Le Corrège – sveiki atvykę pas Nancy”

Apie pašaukimą valdiškai tarnybai: pasitikrinam moralinius giroskopus

Epigrafas Nr.1 (trumpas): Valstybės tarnyba ne tiems, kas neturi vaizduotės irba stuburo. Toliau skaityti „Apie pašaukimą valdiškai tarnybai: pasitikrinam moralinius giroskopus”

Popietiniai asociacijų šaukštai: Uklė-Leningradas

Nepaspėju aš su G+ realiuoju laiku… Palaižau naktimis, kai anei man jėgų bebėr diskusijon veltis, anei daug šansų, kad kas nors mane anam gale išgirs – laiko skirtumas su tėvyne valanda, bet ta, kur lemtinga.

Tai dabar paskalambysiu savo šaukštais, absoliučiai po pietų (savaitė kaip), ir pasisakysiu čia  Edith Cavell ir  grupės Leningrad klausimais. Argi galėjau įtarti, kad alendeloniškasis +Liudvikas Andriulis užgaus mano jautriausias stygas – šiaip jau nei generaciškai nei socialiai ypatingai nepersidengiam, o bet yra universalių trigerių, pasirodo. Jei dar neaišku, tai kalba eina apie oxujliežuvio +LA įrašą sūnaus Kosto pirmųjų gimimo metinių proga, tekstas minkštas ir smagus, vienas malonumas būt buvęs pasharinti, bet pasirodė skirtas limituotai auditorijai. Tai, viena vertus, pasijutau ypatinga, į tam tikrus limitus patekusi, kita vertus turiu dabar dalytis asociacijomis iš teksto, kurio negaliu parodyt, be ryšio biški gaunasi. Toliau skaityti „Popietiniai asociacijų šaukštai: Uklė-Leningradas”